Римское частное право
Римское частное право
1. Ius civile, ius gentium, ius peregrinorum
?iuolaikines teises sistemos remiasi teritoriniu principu. Senoves Romoje
asmens teisini statusa leme jo priklausomybe tam tikrai bendruomenei
(civitas). Romenu teise siauraja prasme buvo tik R. pilieciu teise (cives,
quirites). Todel ?i teises sistemos dalis vadinama ius civile. Ji neliete
tu Romos gyventoju, kurie neturejo piliecio statuso. Ius civile buvo
visaapimanti R. pilieciu teise, reguliuojanti visas ju teises ir pareigas,
taip pat numatanti atsakomybe uz nusikaltimus.
Svetim?aliams – peregrinams – buvo taikoma atskira R. teises sistemos dalis
– ius peregrinorum.
Tokia sistema gerai funkcionavo tada, kai i? esmes R. valstybe buvo R.
miestas. Kai R pradejo uzkariauti kaimynines teritorijas, pradejo formuotis
nauja R teises at?aka – ius gentium (tautu teise), kuria tvarke specialus
magistratas peregrinu reikalams – praetor peregrinus. Ius gentium buvo ne
tokia formali, kaip ius civile. Ius gentium pagrindu pripazistamos
prigimtines teises. Po 212 m. Karakalos konstitucijai suteikus pilieciu
statusa beveik visiems gyventojams, teises skirstymas i ius civile,
peregrinorum ir gentium neteko reik?mes.
2. Ius publicum, ius privatum
Pagal teisinio reguliavimo objekta R teise buvo daloma i ius publicum ir
ius privatum. Pasak Ulpiano, vie?oji teise liecia valstybes reikalus, o
privatine teise naudojasi atskiri asmenys. Vie?osios teises normos buvo
imperatyvines, teises subjektai privalejo besalygi?kai ju laikytis.
Privatines teises normos buvo dispozityvines. Privatine teise teises
subjektams suteike autonomija – jie patys galejo spresti, kokius sandorius
sudaryti ar nesudaryti, pateikti ie?kini ar ne. R. vie?oji teise nunyko
zlugus R. imperijai. R. privatine teise gerai suderino privacius ir
vie?uosius interesus. R. privatine teise – pirmoji pasaulyje teises
sistema, sureguliavusi pilieciu, kaip rinkos subjektu, santykius.
3. Romenu teises periodizacija
Roma ikurta 753 m. pr.m.e. Vakarine R. Imperijos dalis zlugo 476 m.e.m.,
rytine dalis – 1453 m.e.m. Ten, valdant imperatoriui Justinianui, buvo
atlikta didziausia antikos laiku teises kodifikacija. R. teises istorija
skirstoma i 4 laikotarpius:
3. seniausiu laiku arba archai?kas (753m.pr.m.e. – III a.pr.m.e. vidurys).
Pilieciu santykius reguliavo paprotine kviritine teise. Pasirodo XII
lenteliu istatymas. Prasideda R. teisines sistemos formavimasis.
3. R.t. vystymosi laikotarpis (paskutineji 3 amziai pr.m.e.).Atsirado daug
belaisviu ir svetim?aliu. Tai leme naujos teises ?akos – ius gentium –
susiformavima. R. teises vystymuisi didziausios reik?mes turejo pretoriu
veikla, laikotarpio pabaigoje – teises mokslas.
3. Klasikinis laikotarpis (I-III m.e. amziai). Tai principato laikotarpis.
Nauji teises ?altiniai – senato ir princepso leidziami aktai. R. t.
pasiekia auk?ciausia i?sivystymo lygi.
3. Postklasikinis (smukimo) laikotarpis (III m.e.a. vidurys – 565 m.m.e.
(Imperatoriaus Justiniano mirties metai). Vergvaldines santvarkos irimas
gilino krize. 395 m.m.e. R. imperija suskilo i dvi dalis. Bandoma
supaprastinti, unifikuoti teises ?altinius. Dideja imperatoriu (dominus)
konstituciju reik?me.
4. Romenu teises ?altiniai ir ru?ys
Pagrindiniai teises ?altiniai:
1. Paprotine teise; iki XII lent. istatymo Romenai neturejo jokiu ra?ytiniu
istatymu. Nera?ytoji paprotine teise sudare salygas piktnaudziauti
pareigunams. XII lent. Ist. 450 m.pr.m.e. – pirmas bandymas kodifikuoti.
1. istatymai; Respublikos laik-piu istatymas (lex) rei?ke tautos
susirinkimo (comitia) priimta akta. Pasak Gaju, pasirode resp. laik-piu.
Prie? tai (ir XII l. ist.) – uzra?yti paprociai. Comitia istatymus
priimdavo magistratui pasiulius. Ist. Sudare 3 dalys: izanga, teisiniai
reikalavimai ir sankcija. Plebis scitum – plebeju susirinkimo (vadovavo
plebeju tribunas) priimti aktai. 286 m.pr.m.e. lex Hortensia nustate, kad
jie privalomi visiems gyventojams.
1. senato nutarimai; Resp. laik-piu senata sudarydavo princepsas. Nutarimai
privalomos teises galia igijo tik Augusto laikais. Formaliai kiekvienas
senato narys turejo istatymu iniciatyvos teise, bet sprendziama i?vada
del projekto pateikdavo princepsas. Galiausiai, principato pabaigoje
senatas tik i?klausydavo prane?ima apie senato nutarimo projekta, net
nebalsuodavo. Taip atsirado prielaidos vystytis imperatoriaus
konstitucijoms.
1. imperatoriu konstitucijos; Imperatoriu leidziami norminiai aktai –
konstitucijos: ediktai (bendrojo pobudzio norminiai aktai, labiausiai
pana?us i istatymus), mandatai (instrukcijos, suteikdavo tam tikru
igaliojimu provinciju vietininkams ir kitiems valdininkams), dekretai
(imperatoriaus kaip auk?ciausio teisejo sprendimai) ir reskriptai
(atsakymai i teiseju, valdininku ar eiliniu pilieciu teisinio pobudzio
klausimus). Dominato laik-piu imp. leidziami aktai vadinami leges. Leges
rinkiniai – codex. 1-as – Codex Gregorianus (295 m.). 1-oji oficialioji
kodif.- Codex Theodosianus (438 m.).1583 m. – Corpus iuris civilis
(Justiniano kodifikacija) – 4 dalys: kodeksas (imperat. konstituc.
rinkinys, 12 knygu), digestai (teisininku veikalai, 50 knygu),
institucijos (svarbiausios zinios apie R. teises pagrindus, “vadovelis”,
4 knygos) ir novelos (Justiniano kodifikacija, jo ir jo ipediniu noveles
iki 582m.).
1. pretoriu ediktai; tam tikro rango R. magistratu manifestai, kuriuose
skelbdavo busimojo valdymo programa, skelbe formules, kurios suteike
galimybe tenkinti ie?kinius ir salygas. Pretorine teise aktyviai veike
ius civile.
1. jurisprudencija; pradejo vystytis labai anksti, pirmieji komentatoriai –
pontifikai. Labiausiai suklestejo resp. laik-pio pabaigoje ir principato
laik-piu. Teisininku darbai turejo tiesioginio teises ?altinio statusa. I
a. i?siskyre 2 teises mokyklos – prokulieciu ir sabinieciu. 2/3 Digestu –
Ulpiano ir Pauliaus veikalai.
5. Romenu teises recepcija
Vak. R. imperija zlugo 476 m., o Rytu (Bizantija) i?silaike iki 1453 m.
Todel R.t. veike dviem kryptimis. Zlugus valstybei paprastai galios netenka
ir jos teise. R. t. ivyko negirdetas istorijoje dalykas – Vak. imp.
teritorijoje atsiradusios valstybes daugiau ar maziau pasisavino R.t. Tas
daug ?imtmeciu trukes procesas vadinamas R.t. recepcija. Atgaivinant R.t.
didziausias nuopelnas tenka 1088 m. isteigtam Bolonijos un-tetui. Tu laiku
R.t. tyrinetojai apsiribodavo trumpais tam tikru nuostatu paai?kinimais
arba komentarais (glosos). ?ios krypties atstovai – glosatoriai. Jie labiau
domejosi dogma. Praktikiniams klausimams daugiau demesio skyre
postglosatoriai. Vokietijos zemese XI a. ji buvo pripazinta veikiancia
teise. Napoleono kodeksas (1804 m.) paskelbe, jog R.t. negalioja, taciau
jis pats buvo R.t. sistemos produktas.
6. Teisiu igyvendinimas ir gynimas
Teisiu igyvendinimas – tai konkretaus subjekto galimybe savo veiksmais
realizuoti tuos savo interesus, kurie neprie?tarauja teisei. Seniausiais
laikais normalus teises gynimo budas buvo savigyna, buvo pagristas savivale
– barbari?kas. Veliau tai pradejo reguliuoti valstybe. Klasikiniu ir
postklasikiniu periodu savigyna buvo leidziama tik butinosios ginties
ribose. Savigynos ribos buvo nustatytos Marko Aurelijaus ir kitu IV a.
pabaigos imperatoriu konstitucijose. XII lent. istatymas reglamentuoja
teismo, kaip valstybes organo, ginancio ir prievarta igyvendinancio
subjektyvines teises, valdingus igalinimus. Isteigta rekuperatoriu kolegija
– ju veikla tiesiogiai susieta su bylu nagrinejimo procesu ir priimtu
sprendimu vykdymu. R. valstybeje subjektyviniu teisiu gynimas remiasi
teises pazeidimo faktu, t.y. asmuo, manantis, kad jo teise igyvendinti
kazkas trukdo, turi teise pateikti ie?kini. R.t. teige, kad ne
subjektyvines teises pazeidimo faktas buvo teises gynimo pagrindas. R.
poziuriu apie subjektyvine teise galima kalbeti tik tada, jei ji buvo
uztikrinta ie?kinine gynyba. Subjekt. teises gynimo formule: “ie?kinys –
subjektyvine teise”. Nera ie?kinio, nera ir teises.
7. Ie?kinio savoka ir ru?ys
Ie?kinys (actio) buvo pagrindine subjektyvines teises egzistavimo
prielaida. Digestuose ie?kinys apibreziamas kaip asmens teise igyvendinti
jam priklausanti reikalavima teismine tvarka. Formuliarinio proceso laik-
piu pretorius turejo teise suteikti ie?kinine gynyba reikalavimams, kurie
atsirado i? naujai susiformavusiu santykiu, remdamasis gera valia ir
teisingumu, bet ne civiline teise. Ie?kiniai: daiktiniai (actio in rem),
asmeniniai (actio in personam), suskirstymo pagrindas – ginco dalykas.
Daiktiniai gyne nuosavybes, servituti, ikaito ir kt. teises. Asmeniniai –
jei ginco objektas – konkretus veiksmas ar susilaikymas nuo jo, kurio
reikalauti ie?kovas turejo teise; reikalavimams, lieciantiems asmeninius
santykius. ?ie santykiai atsirasdavo tarp dvieju ar keleto asmenu. Tai buvo
prievoliniai teisiniai santykiai, kuriu pagrindas buvo sutartis, sandoris,
deliktas ir pan. Skirtingai nuo daiktinio, i? anksto zinomas atsakovas. Dar
skirstomi i: civilinius (grieztosios teises), pretorinius, geros valios.
Taip klasifikuojami del to, kad teisejas, nagrinedamas grieztosios teises
ie?kinius, privalejo laikytis sutarties arba istatymo raides ir negaledavo
pasielgti kitaip, nors ir matydavo, kad buvo padaryta klaida. Nagrinedamas
bonae fidei ie?kinius, teisejas isigilindavo i sutarties esme,
i?siai?kindavo tikraja ?aliu valia – tai, ko ?alys sieke sudarydamos
sutarti, o ne tai, kas toje sutartyje arba istatyme para?yta. Daiktiniai
ie?kiniai priklausomai nuo tikslo, skirstomi i tris grupes: del pazeistu
turtiniu teisiu atstatymo (actiones rei persecutoriae); baudiniai (actiones
poenales); mi?rus (actiones mixtae). Dar skiriami actiones utilis
(i?vestiniai ie?kiniai), kai teisejui pavesdavo nagrineti byla pagal jau
esama ir praktikoje pripazinta ie?kini. Keiciantis civiliniams santykiams
atsirado actio ficticiae (ie?kiniai su fikcija). Atskira grupe sudare
kondikcijos (abstraktaus pobudzio reikalavimai).
8. Civilinis(legisakcioninis) procesas
Yra 5 pagrindines legis actiones formos:
1. legis actio sacramento
I? esmes yra procesas, lazybos. Bendroji forma, pagal kuria buvo galima
apresti ivairius ie?kinius, kuriems nebuvo numatyta specialioji forma.
Susidaro i? dvieju stadiju – in iure ir in iudicium. In iure: ?alys prie?
magistrata i?kilmingais zodziais viena kitai parei?kia pretenzijas ir savo
teisingumui patvirtinti paskiria tam tikra suma pinigu, kuri vadinosi
sacramentum. Teismas formaliai sprende, kas pralo?e sakramentum,
neteisiosios ?alies pinigai atitenka izdui. Ie?kinyje del daikto butinas
daikto pateikimas teismui. Ritualas: ie?kovas laikydamas vindicta taria
formule, kad teise i gincijamaji daikta priklauso jam ir po to vindikta
paliecia daikta. ?is veiksmas vadinosi vindicatio. Po to – atsakovo
veiksmas – contravindicatio. Isitraukia magistratas, liepia palikti daikta.
Ie?kovas siulo atsakovui paskirti sacramentum. Litiscontestatio – ?alys
kreipiasi i i? anksto pakviestus zmones, kad jie butu liudytojais. In iure
gincas nebuvo sprendziamas i? esmes. In iudicium: ?alys tuoj pat po
liticontestatio dalyvaujant magistratui i?sirenka savo teiseja i? privaciu
asmenu.
2. legis actio per manus iniectionem
buvo taikoma tik tam tikriems prievoliniams ie?kiniams spresti. Ie?kovas
atveda atsakova i teisma ir uzdejes ant jo ranka, taria tam tikra formule,
jei atsakovas cia pat nesumoka, ie?kovas gali ji vestis pas save ir
sukaustyti grandinemis. Laiko 60 dienu ir 3 kartus veda i turgu ir skelbia
skolos suma. Jei neatsiranda, kas sumoketu, skolininkas tampa kreditoriaus
nuosavybe. Jei kreditoriu keletas, jie galejo sukapoti skolininka i dalis.
Atsakovas pats gincyti skolos negalejo, uz ji tai galejo padaryti
isitraukes asmuo, kuris nesekmes atveju turejo sumoketi dvigubai.
3. legis actio per pignoris capionem
Asmuo, turedamas reikalavimo teise, tardamas tam tikra formule, pasiima
skolininko daikta. Tai jis gali padaryti nedalyvaujant valdzios atstovui.
Galejo buti taikomas tik kai kuriems religinio ir vie?o pobudzio
reikalavimams.
4. legis actio per iudicis postulationem
Skyresi tuo, kad po ?aliu parei?kimu buvo pra?oma, kad magistratas paskirtu
teiseja.
5. legis actio per condictionem
Ie?kovas prane?a atsakovui, kad po 30 pastarasis turi atvykti i?sirinkti
teiseja. (pretenzijos prie? magistrata i?destymas, po to condictio
(prane?imas) ir litiscontestatio. Po 30 dienu i?sirenka teiseja, po to – in
iudicium).
Butina legisakcioninio proceso salyga – ?aliu dalyvavimas. Atsakovo
dalyvavimas – ie?kovo reikalas.
9. Formuliarinis procesas
Legis actiones procedura vis labiau neatitiko besipleciancios civilines
apyvartos poreikiu. Per formulas proceso atsiradimas – lex Aebutia ir 2
Julijaus istatymai. Ginco teisinio formulavimo na?ta perkeliama pretoriui.
?alys gali reik?ti reikalavimus laisva forma, pretoriaus pareiga – suteikti
jiems teisine kvalifikacija. Pretorius nustato ginco teisine esme ir
i?desto ja specialiame ra?te (formula) teisejui. Pagal ja vyks teisena
stadijoje in iudicium. Pasirode patogus spresti naujiems gincams, kuriu
nenumate senoji ius civile. Formuleje turejo buti nurodomas teisejas,
ie?kovo pretenzija, sudetingesnese bylose – aplinkybes, pavedama teisejui
i?teisinti, jei nepasitvirtins intentio ir priteisti, jei pasitvirtins. (2
dalys: intentio ir condemnatio). Pretorius galejo atsisakyti duoti ie?kovui
formule. Pretorius savo nuoziura galejo sura?yti formule ie?kovui, kurio
teise nebuvo numatyta ius civile (pretoriniai ie?kiniai, pagrindas –
faktine padetis). Kartais pasinaudodavo fikcija (formula ficticia). 2
stadijos – in iure teismo funkcijas vykde pretorius. Form. proceso laik-piu
pretoriaus ediktas panaikino ie?kovo teise jega atvesti atsakova, taip pat
ir manus iniectio, pakeites jas bauda in duplum. Kaip ir legisakcioniniam
procese, yra litiscontestatio, jo reik?me – perduoti byla teismui. Po jo
atsiranda teisiniu pasekmiu: ie?kovas praranda ie?kini, t.y. jis negali
antra karta kreiptis i teisma su tuo paciu reikalavimu, net jei procesas
neivyko ar nebuvo priimtas sprendimas. Litiscontestatio momentu teisinis
santykis, egzistaves tarp ?aliu iki ?io momento, nustoja galiojes.
Atsiranda naujas santykis -– ?aliu isipareigojimas paklusti teismo
sprendimui. Sprendziant klausima del atsakomybes, teisejas turi nustatyti,
ar tos aplinkybes, kuriomis remiasi reikalavimai, buvo litiscontestatio
momentu. Net ir tuo atveju, kai atsakovas iki in iudicium atsiskaite su
ie?kovu, teisejas privalo ji apkaltinti ir priteisti ie?kini ie?kovui. Po
litiscontestatio labai sugrieztedavo atsakovo atsakomybe ie?kovui. Nuo to
momento jis visais atvejais atsake uz daikto zuvima ar suzalojima, turejo
sumoketi procentus, jei buvo pripazintas kaltu. Abi ?alys susitare
nustatyta diena, bet ne veliau kaip po 18 men. po formules gavimo, turedavo
atvykti pas paskirta teiseja, tada prasidedavo in iudicium. Jokiu
apeliaciju, kadangi nebuvo teismu pakopu. Ie?kovas galejo kreiptis i
pretoriu, irodinedamas, kad sprendimas niekingas. Ry?keja tendencija
asmenine atsakomybe pakeisti turtine. Sprendimo vykdymui reikejo atskiro
ie?kinio.
10. Ekstraordinarinis procesas
Legisakcioninis ir formuliarinis procesai buvo iprastinemis civilines
teises gynimo formomis, del to vadinami ordinariniais.Ekstraordinarinis
procesas – prie?ingybe jiems, imperijos laikais atsiradusi administracine-
teisine bylu nagrinejimo tvarka, neturinti dvieju stadiju. Palaipsniui
ekstraordinarinis procesas i?stume formuliarini ir absoliut. monarchijos
pradzioje tapo vienintele civiliniu teisiu gynimo forma. Senojoje epochoje
asmuo nepajeges apginti savo teises pagal ius civile, galejo kreiptis i
magistrata, pastarasis pats tirdavo ir spresdavo. Imperijos laikais taikymo
sfera i?siplete. Imperatorius (pirmas valstybeje magistratas) turejo teise
spresti bet kokia byla. Provinciju vietininkai kartais perduodavo spresti
kitiems asmenims – iudex datus, jie buvo valdytojo paskirti, o ne
prisiekusieji teisejai. Procesas nebuvo skaldomas i dvi dalis, iudex datus
viska sprende pats. Naujoji teisena remesi valdzios pradais. ?aliu
i?kvietimas i teisma vykdomas oficialiai, dalyvaujant valstybines valdzios
atstovui. Ie?kovo skundas ira?omas i teismo istaigos protokola, po to
oficialiai iteikiamas atsakovui. Proceso pradzia – ie?kovo pretenzijos
i?destymas ir atsakovo patvirtinimas, kad jis ?ia pretenzija gincys.
Priimta sprendima galima buvo skusti auk?tesniajam pagal ranga magistratui
(apeliacija). Sprendimo vykdymas – paskutine proceso stadija, jam
nebereikejo specialaus ie?kinio. I?saugojo daug normalaus civilinio proceso
bruozu – ?aliu rungimosi principas, teismas pradeda darba esant ie?kovo
parei?kimui, pats teismas nerinko irodymu, negalejo priteisti daugiau nei
pra?e ie?kovas. Taciau ekstraordinarinis procesas gerokai apribojo vie?umo
principa. Procesas vykdavo uzdaroje patalpoje. Didesne reik?me igijo
ra?tvedyba. ?alys privalejo imoketi zymini mokesti, kuri panaudodavo
Страницы: 1, 2, 3, 4
|