Правовое положение иностранцев в Литовской Республике
gelb?ti ?mogaus gyvyb?, sveikat? ar turt?.
Valstyb? saugo ir globoja ?eima. Santuoka sudaroma laisvu vyro ir
moters sutarimu. Sutuoktiniai turi lygias teises ir vienodas civilines
teises santykiuose bei vaik? at?vilgiu, tiek santuokos sudarymo bei jos
trukm?s, tiek jos nutraukimo klausimais[14].
Pagrindin?s teis?s ir laisv?s
Pagrindin?s teis?s yra prigimtin?s. Tai yra konstitucinis principas
ir bet koki? svarstym? pozicija. U?sienie?iai Lietuvos Respublikoje gali
naudotis ?iomis pagrindin?mis teis?mis: jie turi minties, s??in?s,
religijos ir ?sitikinim? laisv?. ?mogui neturi b?ti kliudoma ie?koti, gauti
ir skleisti informacij? bei id?jas. Kiekvienas ?mogus turi teis? laisvai
pasirinkti bet kuri? religij? arba tik?jim? ir vienas ar su kitais,
priva?iai ar vie?ai j? i?pa?inti, atlikin?ti religines apeigas, praktikuoti
tik?jim? ir mokyti jo.
Kalbant apie u?sienie?i? socialines ekonomines teises, pirmiausia
reikia pamin?ti teis? ? darb?. ?i teis? u?sienie?iams suteikiama remiantis
tarptautin?mis sutartimis ir LR ?statymu “D?l u?sienie?i? teisin?s
pad?ties”. Norint ?sidarbinti, u?sienie?iui reikia ?sigyti leidim? dirbti.
Bet jis gali b?ti atleistas nuo pareigos pirkti leidim? dirbti, jeigu:
1. turi leidim? nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje;
2. turi leidim? laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje;
3. nori ?sidarbinti vykdyti bendras su u?sienio valstyb?mis vyriausybines
programas;
4. yra u?sienio ?mon?s, ?staigos, u?mezgusios ekonominius ry?ius su
atitinkama Lietuvos Respublikos ?mone, ?staiga, vadovas ar jo ?galiotas
atstovas;
5. yra sportininkas profesionalas, jei jis atvyksta dirbti ne ilgesniam
kaip 6 m?nesi? laikotarpiui;
6. yra ?mon?s su u?sienio kapitalu vadovas arba jo ?galiotas atstovas,
specialistas, kuris atvyksta paleisti, derinti u?sienyje ?gyti ?rengim?
ar mokyti jais dirbti darbuotojus, konsultantas, kuris atvyksta dirbti ne
ilgiau kaip 3 m?nesius[15].
Darbo santykiuose u?sienie?iams kaip ir Lietuvos pilie?iams numatyta
keturiasde?imties valand? darbo savait?, jiems suteikiamos poilsio dienos,
mokamas darbo u?mokestis. Taip pat jie turi vykdyti pareigas, numatytas
darbo sutartyje, laikytis vidaus darbo tvarkos taisykli?.
Nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje ir teis?tai dirbantys
u?sienie?iai turi teis? ? poils?, sveikatos apsaug?, jie turi visas teises
? socialin? apr?pinim? (pensijas, pa?alpas), kuriomis naudojasi Lietuvos
Respublikos pilie?iai.
Europos socialin?je chartijoje numatytos sekan?ios socialin?s
garantijos u?sienie?iams, teis?tai esantiems pasira?iusi? ?ali?
teritorijose. Siekdamos garantuoti, kad b?t? veiksmingai ?gyvendinta teis?
? socialin? apr?pinim?, Susitarian?ios ?alys ?sipareigoja imtis priemoni?
sudarant atitinkamus dvi?alius ar daugia?alius susitarimus ar kitais b?dais
ir laikantis s?lyg?, i?d?styt? tokiuose susitarimuose, kad b?t? garantuota
kit? Susitarian?i? ?ali? pilie?i? vienodos teis?s su savo ?alies pilie?iais
? socialin? apr?pinim?, taip pat i?saugojim? lengvat?, teikiam? pagal
socialinio apr?pinimo ?statymus, nepriklausomai nuo asmen?, kurie naudojasi
teise ? socialin? apr?pinim?, kilnojimosi Susitarian?i? ?ali? teritorijose.
Siekdamos garantuoti, kad b?t? veiksmingai ?gyvendinta teis? ?
socialin? param? ir medicinos pagalba, Susitarian?ios ?alys ?sipareigoja
garantuoti teis?tai esantiems j? teritorijose kit? Susitarian?i? ?ali?
pilie?iams tokiomis pa?iomis kaip ir savo pilie?iams s?lygomis, kad
kiekvienas asmuo, kuris neturi pakankamai l??? pragyvenimui ir kuris negali
gauti toki? l??? savo pastangomis ar i? kit? ?altini?, ypa? i? socialinio
apr?pinimo sistemos teikiam? i?mok?jim?, gaut? pakankam? param?, o susirg?s
- prie?i?r?, b?tin? jo sveikatos b?klei[16].
U?sienie?iai, nuolat gyvenantys Lietuvoje, turi vienodas su Lietuvos
Respublikos pilie?iais teises ? moksl?, naudotis kult?ros vertyb?mis. Jiems
garantuojama teis? naudoti savo gimt?j? kalb?, saugoti ir puoesl?ti savo
kult?r? ir tradicijas. Taip pat u?sienie?iai turi ?od?io, spaudos,
susirinkim?, miting?, gatv?s eitini? ir demonstracij? laisv?. Realizuodami
savo ekonominius, kult?rinius, mokslinius, ekologinius, religinius ir
kitokius interesus, jie gali jungtis ? ?vairias draugijas ir organizacijas,
jei tai neprie?tarauja t? organizacij? ?statams. Visuomenin? organizacija –
tai Lietuvos Respublikos pilie?i? ir (ar) u?sienie?i?, nuolat gyvenan?i?
Lietuvos Respublikoje, savanori?kas susivienijimas, sudarytas bendriems
nari? poreikiams ir tikslams, kurie n?ra prie?ingi Lietuvos Respublikos
Konstitucijai ir ?statymams, tenkinti bei ?gyvendinti[17].
U?sienie?iai, esantis Lietuvos Respublikoje, neprivalo atlikti
karin?s tarnybos Lietuvos Respublikos kariuomen?je.
Kai kurie Italijos teisininkai praktikai ir teoretikai ?sitikin?, kad
pagrindin?mis teis?mis reikia laikyti ne tik Konstitucijoje nurodytas, bet
ir joje tiesiogiai nenurodytas teises, kurias galima i?vesti i?
Konstitucijos nuostat?, jas pla?iau interpretuojant. Pavyzd?iui,
Pranc?zijoje Konstitucin? taryba, tur?dama Konstitucijos norm? ai?kinimo
gali?, gali daryti apibendrinam?sias i?vadas. Tod?l “nauja” teis? i?vedama
i? Konstitucijos, kuri suprantama kaip tam tikra, pla?iau suvokiama
sistema. Tiesiogiai nei?vardintos Konstitucijos tekste pagrindin?s teis?s
praple?iamos sekan?iais principais:
1. pagrindin?s teis?s “atpa?inimas”. ?iuo atveju nauja teis? i?vedama i?
kit?, Konstitucijos ?tvirtint? pagrindini? teisi?. Ji suvokiama,
traktuojama kaip ?i? teisi? padarinys, i?vada. Pavyzd?iui, Portugalijos
Konstitucinis teismas, remdamasis Konstitucijoje garantuota s??in?s
laisve, konstitucin?s vertyb?s status? suteik? asmens teisei spr?sti,
kaip elgtis su jo k?nu po mirties (pavyzd?iui, panaudoti organus
transplantacijai). ?i teis? buvo susieta su teis? ? gyvyb? ie teisin?s
valstyb?s id?ja.
2. konstitucin?s reik?m?s suteikimas tam tikriems principams ir
garantijoms. Pavyzd?iui, ?mogaus ir pilie?io teisi? 11 straipsnio
nuostatas d?l min?i? ir po?i?ri? i?rai?kos laisv?s konstitucin? justicija
interpretavo kaip numatan?ias konstitucin? pagrind? auk?tojo mokslo
nepriklausomyb?s principui.
3. principo nustatymas, remiantis Konstitucijoje ?tvirtint? gretutin?s
reik?m?s principu. Pranc?zijos Konstitucijoje 2 ir 3 straisniuose
?tvirtinamas demokratinis principas: “pliralizmo u?tikrinimas yra viena
i? demokratijos s?lyg?”, konstitucin?s tarybos 1986 m. rugpj??io 18 d.
sprendime nustatytas naujas “?vairi? srovi? egzistavimo socialin?je
kult?rin?je plotm?je” principas.
4. principo ar konstitucin?s reik?m?s nuostatos suformulavimas i?skaidant
Konstitucijos normose ?tvirtintas teisin?s, socialin?s ar demokratin?s
valstyb?s id?jas. Austrijos federalinis kostitucinis teismas 1986 m.
gruod?io 11 d. pri?m? nutarim?, kuriame tiesiogiai remiamasi pagrindine
teisin?s valstyb?s id?ja kaip principu. Vienu i? teisin?s valstyb?s
reikalavim? pripa?intas reikalavimas, kad vis? valstyb?s institucij?
priimt? akt? sistema, t.y. visas teis?s akt? ansamblis, b?t? pagr?sta
?statymu ir Konstitucija.
5. sprendimo pri?mimas atsi?velgiant ? pagrindini? teisi? sistem?. Tai yra
pagrindin?s teis?s traktuojamos kaip tam tikra sistema ir i? jos
egzistavimo daromos atitinkamos i?vados. Pagrindin?s normos yra
susijusios, Konstitucijoje – jos vienos “pagrindini? teisi? sistemos”
elementai. ?ios sistemos kilme sietina su asmens, kaip nat?ralios
b?tyb?s, laisve ir orumu ir kad Konstitucija ?tvirtina tam tikr? vertybi?
sistem? kaip pozityvias normas. Tod?l konkre?ios normos konstitucingumas
tikrinamas atsi?velgiant ? toki? sistem?[18].
Teis? ? nuosavyb?
Taip pat pripa??stama ?mogaus teis? ? nuosavyb?: kiekvienas fizinis
ar juridinis asmuo turi teis? disponuoti savo nuosavybe[19]. LR
Konstitucijoje ?i teis? nurodoma 23 straipsnyje: nuosavyb? nelie?iama;
nuosavyb?s teises saugo ?statymas; nuosavyb? gali b?ti paimama tik ?statymo
nustatyta tvarka visuomen?s poreikiams ir teisingai atlyginama[20].
Konstitucinio Teismo 1996 m. baland?io 18 d. nutarime pa?ymima, kad
Konstitucijos 23 straipsnio nuostatoje yra suformuluotas konstitucinis
priva?ios nuosavyb?s nelie?iamumo principas. Bet 1997m. gegu??s 6 d. LR
Konstitucinio Teismo nutarime yra ai?kinimas, kad “nuosavyb?s nelie?iamumo
principas netur?s tarptautini? ri b?ti traktuojamas kaip absoliutus”.
B?tinyb? riboti savininko teises i?plaukia i? paties asmens veiksm?,
sutar?i?, valstyb?s tarptautini? ?sipareigojim?. Tok? apribojim? gali lemti
ir turto pob?dis ar svarb?s visuomen?s interesai.
Paprastai nuosavyb?s s?voka suprantama kaip tam tikras materialusis
turtas, bet ji savo ruo?tu gali b?ti suskirstyta ?:
1. materiali?j?;
2. nemateriali?j?, tai yra intelektualin?.
Atk?rus Lietuvos Respublik?, atsirado nema?ai teisini? problem?,
susijusi? su intelektualiniu turtu, teis?mis ? t? turt? bei j? apsauga.
Tod?l, saugodama ?mogaus teises ? intelektualin? nuosavyb?, Lietuvos
Respublika prisijung? prie svarbiausi? tarptautini? konvencij?, susijusi?
su intelektualin?s nuosavyb?s apsauga: Pary?iaus konvencija pramoninei
nuosavybei apsaugoti, Pasaulin?s intelektualin?s nuosavyb?s organizacijos
steigiamoji konvencija, Berno konvencija d?l literat?ros ir meno k?rini?
apsaugos[21], taip pat priim? ir specialius ?statymus, tokius kaip LR
Patent? ?statymas ir LR Preki? ir paslaug? ?enkl? ?statymas bei LR
Civilinio kodekso tam tikri straipsniai.
Kilnojimosi laisv? ir garantijos prie? savavali?k? i?siuntim? i? ?alies
Reguliuodamas u?sienie?i? atvykimo ir i?vykimo i? Lietuvos
Respublikos tvark?, LR ?statymas “D?l u?sienie?i? teisin?s pad?ties”,
remdamasis tarptautine praktika, ?tvirtina leidim? sistem?. Tai rei?kia,
kad u?sienie?iai gali atvykti ? Lietuvos Respublik? tik gav? Lietuvos
diplomatini? atstovybi? ir konsulat? u?sienyje arba kit? ?statym? numatyt?
Lietuvos Respublikos organ? viz?, leidim? ar kit? juos atitinkant?
dokument? per pasienio kontrol?s punkt?. U?sienietis ne?leid?iamas ?
Lietuvos Respublik?, jeigu:
1. neturi galiojan?io kelion?s dokumento, vizos, kai b?tina j? tur?ti;
2. neturi galiojan?io sveikatos draudim? patvirtinan?io dokumento;
3. atsisako pateikti pasienio policijai b?tinus duomenis, patvirtinan?ius
asmens tapatyb? ir kelion?s tiksl?;
4. negali pateikti duomen?, patvirtinan?i?, kad turi l???, kuri? reikia
pragyventi Lietuvos Respublikoje, gr??ti ? savo valstyb? arba vykti ?
kit? valstyb?, ? kuri? turi teis? i?vykti;
5. jam u?drausta atvykti ? Lietuvos Respublik?;
6. jo buvimas Lietuvos Respublikoje kelt? gr?sm? valstyb?s saugumui,
vie?ajai tvarkai, gyventoj? sveikatai bei dorovei;
7. paai?k?ja, kad pateikdamas pra?ym? atvykti u?sienietis pateik? apie save
tikrov?s neatitinkan?ius duomenis;
8. jis yra padar?s nusikaltim? ?moni?kumui ar vykd? genocid?[22].
U?sienie?iai, esantys Lietuvos Respublikoje, gali laisvai kilnotis ir
apsigyventi Lietuvos teritorijoje. U?sienie?iams i?duodami leidimai nuolat
ir laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje. Leidim? i?davimo, keitimo
bei panaikinimo tvark? nustato Lietuvos Respublikos Vyriausyb?. Kilnojimosi
teis? gali b?ti apribota tik valstyb?s saugumo ir vie?osios tvarkos
sumetimais Lietuvos Respublikos ?statym? nustatyta tvarka. Keisdami savo
nuolatin? gyvenam?j? viet? Lietuvos Respublikos teritorijoje, u?sienie?iai
privalo apie tai nustatyta tvarka prane?ti Vidaus reikal? ministerijai.
Kiekvienam u?sienie?iui, esan?iam Lietuvos Respublikoje, garantuojama
teis? i?vykti i? jos. Laikinai esantys u?sienie?iai i?vykdami i? Lietuvos
privalo pateikti pas? ar kit? j? atitinkant? dokument?, o nuolat gyvenantys
u?sienie?iai privalo dar gauti Lietuvos Respublikos vidaus reikal?
ministerijos leidim? i?vykti. Nepateikus nustatyt? dokument?, Lietuvos
Respublikos pasienio kontrol?s organai neleid?ia u?sienie?iui i?vykti i?
Lietuvos. Taip pat yra numatyti keli atvejai, kai teis? i?vykti gali b?ti
apribota, jeigu u?sienietis:
1. patrauktas baud?iamajon atsakomyb?n – iki bylos nagrin?jimo pagaigos;
2. nuteistas u? padaryt? nusikaltim? – iki bausm?s atlikimo pabaigos arba
atleidimo nuo bausm?s atlikimo;
3. ne?vykd? turtini? prievoli? Lietuvos valstybei ar turtini? prievoli?,
kylan?i? i? santuokos ir ?eimos santyki?, ar kitoki? turtini? prievoli?,
nustatyt? ?siteis?jusiais teismo sprendimais[23].
Nesutinkantis su draudimo i?vykti motyvais u?sienietis Vidaus reikal?
ministerijos sprendim? gali apsk?sti teismine tvarka.
Taip pat u?sienietis turi teis? kreiptis d?l prieglobs?io, juo
naudotis Lietuvos Respublikoje ir gauti pab?g?lio status?. Lietuvos
Respublikoje pab?g?liu pripa??stamas u?sienietis, kuris d?l visi?kai
pagr?stos baim?s b?ti persekiojamas d?l ras?s, religijos, tautyb?s,
priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar d?l politini? ?sitikinim?
negali arba bijo naudotis tos ?alies, kurios pilietis jis yra, gynyba arba
neturi atitinkamos pilietyb?s ir yra u? ?alies, kurioje anks?iau buvo jo
nuolatin? gyvenamoji vieta, rib? ir d?l i?vardyt? prie?as?i? negali ar bijo
? j? gr??ti. Pab?g?lis Lietuvoje naudojasi visomis Lietuvos Respublikos
tarptautiniuose susitarimuose ir Lietuvos Respublikos ?statymuose
u?sienie?iams nustatytomis teis?mis[24].
5. Imigracijos teisinio reguliavimo ypatumai ir problemos
Imigrantu pripa??stamas u?sienietis, kuris nuolat apsigyvena Lietuvos
Respublikoje. U?sienietis gali imigruoti ? Lietuvos Respublik? tik
nustatyta tvarka gavus Vidaus reikal? ministerijoje ar jos ?galiotoje
institucijoje leidim? nuolat arba laikinai apsigyventi Lietuvoje. Kartu su
t?vais arba vien? i? j? turi teis? imigruoti vaikai, neturintys 18 met?.
Kitose valstyb?se lik? gyventi imigranto sutuoktinis ir jo vaikai iki 18
met? turi teis? imigranto kvietimu atvykti nuolat gyventi Lietuvos
Respublikoje pagal pirmumo teis?.
Kad gauti auk??iau min?t? leidim?, u?sienietis privalo pateikti
pra?ym? Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei arba konsulinei
?staigai, o jeigu u?sienietis jau teis?tai yra Lietuvos Respublikoje – tai
Vidaus reikal? ministerijai. ?is pra?ymas turi b?ti i?nagrin?tas per 3
m?nesius nuo pra?ymo pateikimo dienos, jei tai pra?ymas laikinai
apsigyventi, o jeigu tai pra?ymas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje –
tai per 6 m?nesius nuo pateikimo dienos.
Jeigu gavus leidim?, u?sienietis juo nepasinaudoja, sprendimas
i?duoti leidim? anuliuojamas laikino apsigyvenimo atveju – po 6 m?nesi?, o
nuolatinio gyvenimo atveju – po 12 m?nesi?. Bet jeigu u?sienietis
nepasinaudojo leidimu d?ls varbi?, nuo jo nepriklausan?i? prie?as?i?, tai
min?ti termiai jam n?ra taikomi.
Jeigu u?sienie?iui nebuvo i?duotas leidimas gyventi Lietuvos
Respublikoje, tai gal?jo atsitikti d?l ?emiau sekan?i? prie?as?i?:
1. u?sienie?io gyvenimas Lietuvos Respublikoje gr?st? jos saugumui,
vie?ajai tvarkai, gyventoj? sveikatai ir dorovei;
2. duomenys, kuriuos apie save pateik? u?sienietis, neatitinka tikrov?s;
3. jam u?drausta atvykti ? Lietuvos Respublik?;
4. u?sienietis neturi pakankamai l??? pragyventi Lietuvos Respublikoje;
5. u?sienietis neturi galiojan?io sveikatos draudim? patvirtinan?io
dokumento.
U?sienietis, kuriam atsisakyta i?duoti leidim? gyventi Lietuvos
Respublikoje, gali pakartotinai pateikti pra?ym? pra?jus nema?iau kaip
vieneriems metams nuo sprendimo pri?mimo arba i?nykus prie?astims, d?l
kuri? buvo atsisakyta i?duoti tok? leidim?.
Leidimas laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje i?duodamas
u?sienie?iui vieneriems metams, jei jis sudar? santuok? su Lietuvos
Respublikos pilie?iu arba nuolat gyvenan?iu Lietuvoje u?sienie?iu. Jei
santuoka nenutraukiama, tai leidimas i?duodamas pakartotinai kiekvienais
metais. Taip pat leidimas gali b?ti i?duodamas ?eimos susijungimo pagrindu,
jei u?sienietis atitinka visus, ?statymo numatytus, reikalavimus.
U?sienie?iai, kuriems yra i?duotas leidimas laikinai apsigyventi
Lietuvoje, turi per 7 dienas po atvykimo ? Lietuvos Respublik? arba po
duomen? pasikeitimo privalo prane?ti Vidaus reikal? ministerijai.
U?sienietis, turinti leidim? nuolat gyventi Lietuvoje, turi prane?ti per 7
dienas Vidaus reikal? ministerijai tik aoie duomen? pasikeitim?.
U?sienie?iui, kuris turi leidim? gyventi Lietuvos Respublikoje ilgiau
nei vienerius metus, Lietuvos Respublikos nustatyta tvarka yra suteikiamas
asmens kodas[25].
Lietuvoje valstyb?s politika nelegali? migrant? klausimu dar n?ra
galutinai susiformavusi, ji kinta ple?iantis ?iam socialiniam rei?kiniui.
Ta?iau bendra nuostata gana nuosekli: nelegal?s migrantai (i?skyrus
pab?g?lius ir prieglobs?io ie?kan?ius asmenis) turi b?ti i?siun?iami ? savo
gimt?sias ?alis arba ? tas valstybes, i? kuri? jie atvyko ? Lietuv?. Kol
bus i?si?sti, nelegal?s tranzitiniai migrantai turi b?ti sulaikomi, jiems
negali b?ti suteikiamos tokios pat teis?s ir laisv?s kaip legaliems
imigrantams. Nelegalai toki? politik? vertina kaip labai nepalanki?, ir
tod?l ateityje ji gali tur?ti stabdant? efekt?.
Kova su tranzitine migracija vienoje ma?oje valstyb?je, pavyzd?iui,
Lietuvoje, gali duoti tik dalini? rezultat?, tikriausiai susijusi? su
migracijos mar?rut? pakeitimu. Real? poveik? ?iam socialiniam rei?kiniui
padaryt? tik bendros vis? suinteresuot? ?ali? pastangos[26].
I?vados
Lietuvai tapus nepriklausoma Respublika, kuri? pripa?ino dauguma
pasaulio valstybi?, i?kilo b?tinumas ne tik apibr??ti savo pilie?i? rat?,
bet ir nustatyti kit? asmen?, u?sienie?i?, esan?i? Lietuvos Respublikos
teritorijoje, teisin? status?.
Principin?s u?sienie?i? teisinio statuso nuostatos buvo ?tvirtintos
Lietuvos Respublikos Laikinajame Pagrindiniame ?statyme, po to LR
Konstitucijoje. Ta?iau detaliau u?sienie?i? teises ir laisves, pareigas,
atvykimo ir apsigyvenimo Lietuvos Respublikoje, taip pat i?siuntimo ir
imigracijos s?lygas ir tvark? reguliavo “D?l u?sienie?i? teiin?s pad?ties
Lietuvos Respublikoje” ir imigracijos ?statymai. Bet ?sigaliojus naujam
?statymui “D?l u?sienie?i? teisin?s pad?ties” 1998 metais, auk??iau
pamin?ti du ?statymai neteko galios.
LR Konstitucijoje ir atitinkamuose ?statymuose nustatyta, kad
teis?tai esantys Lietuvos Respublikoje u?sienie?iai ir asmenys be
pilietyb?s naudojasi vienodomis su Lietuvos Respublikos pilie?iais teis?mis
ir laisv?mis, bei vykdo pareigas, bet, ?inoma, su tam tikrais apribojimais
politini? teisi? srityje.
Reik?mingais dokumentais, apibr??iant ?mogaus laisves ir teises LR
Konstitucijoje ir kituose ?statymuose, tapo tarptautin?s sutartys ir
Europos ?mogaus teisi? ir pagrindini? laisvi? apsaugos konvencija.
Tarptautin?s sutartys – tai svarbus tarptautin?s teis?tvarkos
stabilumo ir Lietuvos santyki? su u?sienio ?alimis, taip pat teisin?s
valstyb?s funkcionavimo elementas. Tarptautin?ms sutartims tenka svarbus
vaidmuo ginant ?mogaus pagrindines teises ir laisves, taip pat palaikant
visuomen?s teis?tus interesus. Lietuvos Respublikos tarptautin?s sutartys
kartu su tarptautin?s teis?s principais ir normomis yra neatskiriama jos
teisin?s sistemos dalis.
Literat?ros s?ra?as
Norminiai aktai:
Lietuvos Respublikos Konstitucija. – Vilnius, 1993
Europos ?mogaus teisi? ir pagrindini? laisvi? apsaugos konvencija//V?.,
1995, Nr. 40-987
Europos ?mogaus teisi? ir pagrindini? laisvi? apsaugos konvencijos pirmasis
protokolas// V?., 1996, Nr. 5-112
LR ?statymas “D?l asmen?, laikom? nuolat gyvenan?iais Lietuvoje”//V?.,
1995, Nr. 106-2348
LR imigracijos ?statymas// V?., 1991, Nr. 27-730
LR ?statymas “D?l pab?g?li? Lietuvos Respublikoje statuso”// V?., 1995, Nr.
63-1578
LR ?statymas “D?l u?sienie?i? teisin?s pad?ties”// V?., 1991, Nr. 27-729
LR ?statymas "D?l u?sienie?i? teisin?s pad?ties"// V?., 1998, Nr.115-3236
LR visuomenini? organizacij? ?statymas// V?., 1998, Nr. 59-1653
Specialioji literat?ra:
LR Konstitucija: tiesioginis taikymas ir nuosavyb?s teisi? apsauga. –
Panev??ys, 1994
Sipavi?ien? A. Nelegali? migrant? tranzitas per Lietuv?. – Vilnius, 1996
Trumpas Europos ?mogaus teisi? konvencijos vadovas. – Vilnius, 1995
Vadapalas V. Tarptautin? teis?: bendroji dalis. – Vilnius, 1998
?mogaus teis?s Lietuvoje. - Vilnius, 1996
?mogaus teis?s. Tarptautini? dokument? rinkinys. - Vilnius, 1993
?mogaus teisi? apsaugos mechanizmas. – Vilnius, 1997
Конституционное право. Ред. Лазарев В.В. – Москва, 1998
-----------------------
[1] Конституционное право. Ред. Лазарев В.В. – Москва, 1998, p. 9, 10
[2] LR ?statymas "D?l u?sienie?i? teisin?s pad?ties"// V?., 1998, Nr. 115-
3236, 1 str.
[3] LR ?statymas "D?l u?sienie?i? teisin?s pad?ties"// V?., 1998, Nr. 115-
3236, 3 str.
[4] Trumpas Europos ?mogaus teisi? konvencijos vadovas. – Vilnius, 1995, p.
5
[5] LR Konstitucija: tiesioginis taikymas ir nuosavyb?s teisi? apsauga. –
Panev??ys, 1994, p. 33
[6] ?mogaus teis?s. Tarptautini? dokument? rinkinys. - Vilnius, 1993, p. 10
[7] Vadapalas V. Tarptautin? teis?: bendroji dalis. – Vilnius, 1998, p.269
[8] ?mogaus teis?s Lietuvoje. - Vilnius, 1996, p. 133
[9] Vadapalas V. Tarptautin? teis?: bendroji dalis. - Vilnius, 1998, p.253
[10] LR Konstitucija. - Vilnius, 1993, 19, 21 str.
[11] LR ?statymas "D?l u?sienie?i? teisin?s pad?ties Lietuvos
Respublikoje"// V?., 1991, Nr.27-729, 13 str.
[12] LR ?statymas "D?l u?sienie?i? teisin?s pad?ties"// V?., 1998, Nr.115-
3236, 46-48 str.
[13] Lietuvos Respublikos Konstitucija. - Vilnius, 1993, 31 str.
[14] ?mogaus teis?s. Tarptautini? dokument? rinkinys. - Vilnius, 1993, p.
65
[15] LR ?statymas “D?l u?sienie?i? teisin?s pad?ties”// V?., 1998, Nr. 115-
3236, 26 str.
[16] ?mogaus teis?s. Tarptautini? dokument? rinkinys. – Vilnius, 1993, p.
86-87
[17] LR visuomenini? organizacij? ?statymas// V?., 1998, Nr. 59-1653, 2
str.
[18] ?mogaus teisi? apsaugos mechanizmas. – Vilnius, 1997, p. 16
[19] Europos ?mogaus teisi? ir pagrindini? laisvi? apsaugos konvencijos
pirmasis protokolas// V?., 1996, Nr. 5-112, 1 str.
[20] Lietuvos Respublikos Konstitucija - Vilnius, 1996, 23 str.
[21] ?mogaus teis?s Lietuvoje. - Vilnius, 1996, p. 135
[22] LR ?statymas “D?l u?sienie?i? teisin?s pad?ties”// V?., 1998, Nr. 115-
3236, 7 str.
[23] LR ?statymas “D?l u?sienie?i? teisin?s pad?ties”// V?., 1991, Nr. 27-
729, 20 str.
[24] LR ?statymas “D?l pab?g?li? Lietuvos Respublikoje statuso”// V?.,
1995, Nr. 63-1578, 2, 3, 17 str.
[25] LR imigracijos ?statymas// V?., 1991, Nr. 27-730, 1, 10-24 str.
[26] Sipavi?ien? A. Nelegali? migrant? tranzitas per Lietuv?. – Vilnius,
1996, p. 7
Страницы: 1, 2
|